Didysis Penktadienis, arba anglosaksų šalyse dar vadinamas Geruoju penktadieniu (Good Friday), yra Kristaus pasijos ir kryžiaus mirties diena. Tą Paschos dieną, kaip buvo įprasta, aukštieji kunigai šventykloje aukojo atpirkimo avinėlį. Tai ilgaamžis Kristaus įvaizdis, išpranašautas Senojo Testamento pranašystėse apie Mesiją, aukaujantį savo gyvybę už žmonijos nuodėmę. Nuo vyriausiojo kunigo Kajafo “rankos”, t.y. jo pasakymu, Kristaus gyvybė buvo atiduota kryžiaus keliui: “Geriau, kad vienas žmogus mirtų už visą tautą…” (Jn 18, 14)

Pascha (Pesach – praėjimas) – pati didžiausia žydų šventė. Žydai mini išėjimo iš Egipto vergystės atminties šventę, kai Dievas Savo rankos galia ir stebuklais išvedė Izraelį į laisvę.

Kristaus Paschos savaitės trečiadienis buvo tarp artimų mokinių Betanijoje, Simono raupsuotojo namuose. Jėzaus gyvenimo istorija vis aiškiau krypo link pabaigos ir savo misijos kulminacijos. Tačiau nors tamsa tirštėjo ir išdavystė nenumaldomai artėjo, klastos bei augančios įtampos atmosferoje, kaip Dievo malonės spindulys, nušvinta moters, mylinčios Viešpatį, paveikslas (Mt 26, 6-12; Mk 14, 1-14; Jn 12, 1-8).

Paskutiniąją savaitę prieš mirtį, Kristui kiekviena diena buvo reikšminga. Dauguma detalių ir pokalbių yra užrašyti evangelijose. Jos primena mums mūsų gyvenimo politinių kovų scenas ir metodus. Nors tūkstantmečiai praėjo, bet metodai dažną kartą naudojami tie patys ir plačiojoje žmonijos veiksmų arenoje, ir asmeniniame gyvenime…

Didžiosios Velykų savaitės metu kviečiu permąstyti evangelijose aprašytus įvykius ir naujai reflektuoti juos į savo gyvenimą.