Kantriai laukiau Viešpaties, Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą. Jis ištraukė mane iš baisios duobės, iš klampaus purvo ir pastatė ant uolos mano kojas, sutvirtino mano žingsnius.

Jis įdėjo į mano lūpas naują giesmę – gyrių mūsų Dievui. Daugelis tai matys, bijosis ir pasitikės Viešpačiu.
Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, nesikreipia į išdidžiuosius ir neina melo keliais.
Daug padarei, Viešpatie, mano Dieve, nuostabių darbų ir nutarimų mūsų labui – nėra Tau lygaus nė vieno, – jei norėčiau juos paskelbti ir išpasakoti, jų būtų daugiau, kaip kad galima suskaičiuoti.
(Ps 40, 1 – 5)

Malda: „Dieve, gyvenimas be Tavęs – klampi duobė, vedanti į mirtį, į giliausią pragarą. Tu išplėšei mane iš tamsos žabangų ir pastatei mano kojas ant uolos. Būk pašlovintas Viešpatie, mano Kristau – amžinoji Uola dabar ir visada. Amen.”